Už pradinį ugdymą mokykloje atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui Tatjana Pagojienė.
Kontaktai:
Telefonas +370 655 85581
El. paštas: dovilupm@gmail.com
Informacija
Pradinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina septyneri. Į pirmą klasę gali ateiti ir šešiamečiai, jei vaikas metais anksčiau buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų išvados dėl vaiko brandumo yra neprivalomos. Pradinis ugdymas apima 1–4 klases (paprastai 7–11 metai).
Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
Pradinio ugdymo programa – privaloma ketverių metų (1–4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas. Tai – pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą. Pagal tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED 2011), pradinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 1 lygmeniui.
Už pagrindinį ugdymą mokykloje atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Skurdenienė.
Kontaktai:
Telefonas +370 655 85581
El. paštas: dovilupm@gmail.com
Informacija
Įgiję pradinį išsilavinimą, mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri trunka 6 metus. Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, profesinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos. Ugdymas gali vykti ir už mokyklos ribų: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą. Bendruosiuose ugdymo planuose, kuriais vadovaujasi mokyklos rengdamos savo planus, nustatyta, kad mokyklos mokymosi aplinka turi sudaryti galimybes mokinių aktyviam ugdymui, mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai.
Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – ketverių metų, įgyvendinama 5–8 klasėse, ir II dalis – dvejų metų, įgyvendinama 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse. Antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokytis 5 klasėje, o 6 klasėje antroji užsienio kalba yra privaloma.
Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba; judėjų tikybos pažintinė programa; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių valstybinė kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, užsienio (anglų) kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.
Mokiniui iki 16 metų mokytis privaloma. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės.
Baigę pagrindinio ugdymo programą ir norėdami įgyti pagrindinio ugdymo išsilavinimą, mokiniai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Laikomi privalomieji lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), matematikos ir pasirenkamieji gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.
Įgiję pagrindinį išsilavinimą, toliau paaugliai gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programą.
Įtraukusis ugdymas užtikrina visų vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiesiems suteikiamos lygios ugdymosi galimybės, o siekiant įgyvendinti mokinių potencialą atitinkančius rezultatus, pasitelkiami universalaus dizaino mokymuisi principai. Įtrauki mokykla geba visus mokinius įtraukti į bendrą ugdymo sistemą, aplinką kartu su bendraamžiais ir skatina patirti mokymosi sėkmę drauge.
Sėkmingo įtraukiojo ugdymo požymiai:
- bendruomenės profesinis augimas;
- įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiškas ugdymas;
- saugi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokymui(si) pritaikyta mokyklos infrastruktūra.
Už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laimutė Sungailienė.
Kontaktai:
Telefonas +370 655 85581
El. paštas: dovilu.darzelis@gmail.com
Ikimokyklinis ugdymas yra vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kurią mokyklos komanda rengia vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.
Siekiant padėti ikimokyklinio ugdymo mokytojams ir kitiems ugdytojams geriau atpažinti vaiko ugdymosi poreikius ir jo daromą pažangą, tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, yra parengtas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.
Ugdymo proceso trukmė
| Klasės | Ugdymo proceso | Ugdymo proceso trukmė (ugdymo dienų skaičius) | |
| pradžia | pabaiga | ||
| 1–4 | 2024-09-02 | 2025-06-09 | 175 |
| 5–10 | 2024-09-02 | 2025-06-23 | 185 |
Mokinių atostogos:
| Rudens atostogos | 2024 m. spalio 28 d. – spalio 31 d. |
| Žiemos (Kalėdų) atostogos | 2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 3 d. |
| Žiemos atostogos | 2025 m. vasario 17 d. – vasario 21 d. |
| Pavasario (Velykų) | 2025 m. balandžio 21 d. – balandžio 25 d. |
1-4 klasės mokymosi pusmečiais
- I pusmetis: 2024 m. rugsėjo 2 d. – 2025 m. sausio 17 d.,
- II pusmetis: 2025 m. sausio 20 d. – 2025 m. birželio 9 d.
5–10 klasės mokymosi trimestrais
- I trimestras: 2024 m. rugsėjo 2 d. – 2024 m. lapkričio 29 d.
- II trimestras: 2024 m. gruodžio 2 d. – 2025 m. kovo 21 d.
- III trimestras: 2025 m. kovo 24 d. – 2025 m. birželio 23 d.
Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.
Pamokų laikas 1–10 klasių mokiniams:
| Pamoka | Laikas |
| 1 | 8.00–8.45 |
| 2 | 8.55–9.40 |
| 3 | 9.50–10.35 |
| 4 | 11.00–11.45 |
| 5 | 12.05–12.50 |
| 6 | 13.00–13.45 |
| 7 | 13.55–14.40 |