Vizija
Moderni, demokratiška, efektyviai dirbanti ir bendradarbiaujanti, kurianti besimokančią bendruomenę, atvira pozityviai kaitai, puoselėjanti humanistines vertybes, inicijuojanti konstruktyvius pokyčius, išsiskirianti sportine, kultūrine, švietėjiška, socialine, projektine, prevencine veikla mokykla.
Misija
Dovilų pagrindinė mokykla – tai mokykla, teikianti pagrindinį išsilavinimą, modernizuojanti ugdymo procesą, atsižvelgianti į ugdytinių individualius gebėjimus ir poreikius, užtikrinanti sveiką ir saugią ugdymo(si) aplinką.
Filosofija
NON SCHOLAE, SED VITAE DISCIMUS.
NE MOKYKLAI, O GYVENIMUI MOKOMĖS.
Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami. (Aristotelis)
Mokyklos himnas
Atėjom mokyklon mažyčiai, nedrąsūs,
O akys be galo stabėjos viskuo.
Žinojom čia tikrąją tiesą surasim
Čia bus kas pamokys, pabars ir paguos.
O metai vis bėgo, sustoti neleido,
Palikom vaikystę – jaunystė veiduos.
Pirmųjų dienų nenutylantis aidas
Per amžių mokyklos pamiršti neduos.
Išmokom pažinti ir melą, ir tiesą
Įvertinti šilumą draugo širdies…
Didžiųjų siekimų liepsna neatvėsus
Mus visą gyvenimo kelią lydės.
Žodžiai A. Sajos
Muzika G. Krušinskio
Mokyklos istorija
1739 m. Klaipėdos parapijoje, Klemiškės valsčiuje, buvo įsteigtos kelios parapijinės mokyklos. Viena jų – Todden Jakob kaime, kuri netrukus buvo perkelta į Dovilus. Mokykla įsikūrė smuklės patalpose. 1784 m. mokykloje buvo įrengta salė tikinčiųjų reikalams. Konfesinius patarnavimus atlikdavo precentorius (mokytojas). XIX a. I p. žemės apskaitos dokumentuose jau minima ir Dovilų parapinė mokykla. 1832–1836 m. Dovilų žemės separacijos suvestinėse nurodyta, kad mokyklai išskirta 29 margai pievų, už jas ji mokėjo 146,56 talerio metinio mokesčio. 1839–1843 m. minima, kad mokykla iš viso turinti 100,18 margų pievų, o ariamos žemės neturi. 1849 m. dėl Klaipėdos darbininkų neramumų, uždarius smuklę, mokykla ir tikintieji neteko patalpų. Evangelikų liuteronų bendruomenė 1854 m. įteisino parapiją. 1858 m. atkeltas kunigas Horneras 1861 m. ėmėsi statyti Doviluose bažnyčią ir mokyklą už parapijiečių lėšas. 1862 m. pastatyta akmens mūro ir raudonų plytų evangelikų – liuteronų bažnyčia, šalia jos – medinė parapijinė mokykla, kurioje gyveno ir precentorius. 1911 m. prie medinės mokyklos pristatytas mūrinis, tinkuotas priestatas. Dauguma parapijinės mokyklos mokytojų buvo aktyvūs lietuvininkai. 890-1901 m. Doviluose dirbo lietuvių raštijos propaguotojas E. Endriulaitis. Jis iš vokiečių į lietuvių kalbą vertė pamokslų, giesmių tekstus, kartu su J. Šteinu išvertė 1895 m. Berlyne išleistą agendą (bažnytinių apeigų tvarkos knygą).
E. Endriulaitis domėjosi krašto praeitimi, buvo Prūsijos senovės draugijos narys, bendradarbiavo lietuviškoje periodikoje („Lietuviška ceitunga“ „Svetys“, „Keleivis“, „Nusidavimai“), prisidėjo prie lietuviškų kalendorių leidimo. XX a. pradžioje mokykloje dirbo mokytojas Knaueris (knygininko J. Traušio spaudos agentas Doviluose), pasižymėjęs švietėjiška veikla, lietuviškos spaudos platinimu. Kiek vėliau mokykloje dirbo precentoriai Sazemanas ir Meieris. 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, mokyklos vedėju dirbo H. Purvinas ir mokytojas Goebelis. 1928–1939 m. mokyklai vadovavo J. Purvinas, mokytojavo R. Kasparaitis. J. Purvinas pasižymėjo aktyvia visuomenine švietėjiška veikla. 1936 m. Dovilų mokykloje suorganizuota Klaipėdos apskrities mokytojų konferencija. 1939-1941 m. mokytojavo W. Flaschenbergeris. 1945–1971 m. Doviluose veikė pradinė mokykla.