Atėjom mokyklon mažyčiai, nedrąsūs,

O akys be galo stabėjos viskuo.

Žinojom čia tikrąją tiesą surasim

Čia bus kas pamokys, pabars ir paguos.

O metai vis bėgo, sustoti neleido,

Palikom vaikystę – jaunystė veiduos.

Pirmųjų dienų nenutylantis aidas

Per amžių mokyklos pamiršti neduos.

Išmokom pažinti ir melą, ir tiesą

Įvertinti šilumą draugo širdies…

Didžiųjų siekimų liepsna neatvėsus

Mus visą gyvenimo kelią lydės.

Žodžiai A. Sajos

Muzika G. Krušinskio